Tinklo meno sauga

© Mindaugas Gapševičius, 1999

 
 
 
^ Turinys

1. Įžanga

2. Interneto dokumentų nykimo priežastys

3. Skaitmeninių dokumentų saugojimas ir pasiekimas 4. Tinklo meno restauravimo galimybė 5. Pabaiga

6. Literatūra









^1. Įžanga

Šio rašinio tikslas - atkreipti restauratorių ir teoretikų dėmesį į reiškinius egzistuojančius virtualioje1 erdvėje. Tai turėtų būti susiję su labai specifine restauracijos rūšimi, kuri deja dar praktiškai neegzistuoja, arba egzistuoja mėgėjišku lygiu. Tai tyrinėjimai, susiję su tinklo (interneto)2 meno (ang. net art, web art, etc.) restauracija. Tikėtina, jog šio meno aktualumas padidės sekančio tūkstantmečio pradžioje. Taigi iškils klausimas, kaip išgelbėti tai, kas jau prarado formą. 

Tinklo meno saugos svarba šiame rašinyje yra nužvelgiama restauratoriaus akimis. Suvokiant, jog virtualūs reiškiniai vis tik nėra apčiuopiami, bandyta pasiaiškinti technines galimybes šiam menui išsaugoti. Dėl šios priežasties nesistengta ieškoti ką reikėtų saugoti, o ką tiesiog atmesti. 
 
 

1 'Virtualus, kitaip menamas. Sąvoka virtualus yra populiari tarp kompiuterių mokslininkų ir naudojama įvairiose situacijose. Paprastai virtualumu apibūdinama tai, kas yra atsieta nuo fizinės realybės. [...] Skirtumas yra kažkuo panašus į skirtumą tarp architekto suprojektuoto namo ir jau pastatyto namo. Kompiuterių mokslininkas gali teigti, jog projektas yra virtualus namas. Kita analogija gali būti išvesta tarp smegenų ir proto. Protas yra virtualios smegenys.[...]'. Virtual - PC Webopaedia Definition and links, http://webopedia.internet.com/TERM/v/virtual.html.
2 Čia ir toliau tinklu arba internetu bus vadinama sistema, kuri sujungia į visumą daug abipusiu duomenų perdavimo ryšiu (TCP/IP) susietų skaitmeninių mašinų, paprasčiau tariant kompiuterių. Abipusiu duomenų perdavimo būdu paremtas platus pasulinis tinklas (angl. world wide web, www), usenetas (angl. usenet; šiai kategorijai priskiriamas elektroninis paštas, naujienų servisai, etc.), telnetas (angl. telnet; sistema leidžianti tvarkyti dokumentus iš kito kompiuterio), ftp (angl. file transfer protokol; sistema, leidžianti perkelti dokumentus iš vieno kompiuterio į kitą), etc. Internet - History, http://tdi.uregina.ca/~ursc/internet/history.html.

^2. Interneto dokumentų nykimo priežastys

^2.1 Mechaninis dokumentų naikinimas

Pats paprasčiausias dokumentų, kurie saugomi kompiuterio atmintyje, naikinimo būdas yra mechaninis: tereikia paspausti vieną klavišą kompiuterio klaviatūroje. Šią procedūrą gali atlikti bet kuris žmogus, turintis galimybę pasiekti dokumentą jo saugojimo vietoje. Turint galvoje dokumentus, saugojamus internete, šią procedūrą paprastai atlieka pats to dokumento savininkas arba žmogus prižiūrintis kompiuterį ar kitą skaitmeninę mašiną, kurioje ir yra patalpintas vienas ar kitas dokumentas. Paprastai šis žmogus vadinamas administratoriumi, tačiau galimi kuo įvairiausi variantai. Dokumentus gali sunaikinti ir žmonės gerai išmanantys kompiuterio sąrangą, bei programavimo subtilybes ir galintys 'įsilaužti' į vieną ar kitą kompiuterį. Šiai žmonių kategorijai priklauso a) hakeriai (angl. hacker17) - žmonės gerai suprantantys kaip veikia kompiuteris ir darantys 'magiškus' dalykus, b) krekeriai (angl. cracker18) - žmonės 'įsilaužantys' į kitų žmonių kompiuterines sistemas, be jų sutikimo, c) frekeriai (angl. phreak19) - panašūs į kreikerius, tik tai darantys su telefoninių ryšių tinklais ir d) visi kiti, kurie neteisėtais būdais bando pažeisti, tai, kas jiems nėra leistina. Dėl šių priežasčių dokumentai, kartą patalpinti į vieną ar kitą internete esantį kompiuterį, gali būti neberasti. Tuo atveju sutinkama žinutė '404 Document not found' (liet. 404 dokumentas nerastas) reiškia išnykusį dokumentą. 'Alexa internet' kompanijos dokumentai rodo, jog 'kiekvieną savaitę išnyksta apie 1% visų internete esančių dokumentų'20 . Tai atrodytų nėra daug žinant, jog kasdien internete atsiranda dar 1.5 milijono dokumentų21, tačiau išnykusi informacija taip pat gali būti svarbi.

Įdomi gali pasirodyti ir komercinių struktūrų invazija į asmeninius interneto puslapius. Žmogus, realizuojantis savo projektą nemokamuose komercinių kompanijų serveriuose, gali greitai nusivilti po kiek laiko pamatęs sudarkytus savo dokumentus. Šio 'nekalto' reiškinio priežastis - komerciniais tikslais patalpinta reklama be autoriaus žinios.

^2.2 Technologijos senėjimas

Kita ne mažiau svarbia dokumentų nykimo priežastimi internete galima būtų laikyti nuolatinį technologijų senėjimą, atsirandantį dėl spartaus technologijų vystymosi. Paprastai tai susiję ir su internetui pritaikyta įranga. Įsigalėjus dabar plačiausiai naudojamai hipertekstu vadinamai interneto kalbai (HTML), išnyko ir tapo nebenaudojami arpanetas23, bitnetas24 ar kiti mažiau reikšmingi interneto protokolai25. Naturalu, jog sunyko ir dokumentai pritaikyti tiems tinklams. Per penkis metus stipriai pasikeitė visa naudota programinė įranga (angl. software), bei patys kompiuteriai (angl. hardware). Tai, aišku, labiausiai pakenkė tiems dokumentams, kurie buvo pritaikyti tam tikrai, specifinei, dažnai su klaidomis parašytai programinei įrangai. Tokiu būdu neatpažįstami tapo ir tie meno kūriniai, pritaikyti tai tinklo terpei.

Kaip pavyzdį galima būtų pateikti Olės Lialinos26 darbą 'cross the border'27. Šis darbas buvo pritaikytas 'Netscape 3.0' programinei įrangai, kurioje įsivėlusios klaidos leido autorei panaudoti virpčiojančius užrašus. Šią programos versiją sparčiai keičia naujosios, kuriose klaida jau ištaisyta. Dėl šios priežasties mes nebematome virpčiojančių užrašų. Tinklo meno pavyzdys prarado savo vertę, kitaip sakant - sunyko. 

^2.3 Virusų poveikis

Egzistuoja tūkstančiai įvairių kompiuterinių virusų16, kurie taipogi gali negrįžtamai sugadinti įvairius skaitmeninius dokumentus. Paprastai virusais užkrečiami asmeniniai kompiuteriai, jų programos, bei portatyviniai diskeliai, kuriuose saugoma informacija, ir dažnai nieko bendro neturi su skaitmeninio meno pavyzdžiais internete. Tačiau žinant, jog pačios programos (taip pat ir virusai) gali būti meno kūriniais ir egzistuoti tik internete yra tikslinga plačiau pakalbėti apie jų veikimo būdą.

Iš pradžių virusai arba į juos panašios programos28 kokiais nors būdais atsiranda kompiuteryje. Dažniausiai tai įvyksta užkrėstų programų29 pagalba, kurios platinamos tinklais arba per užkrėstus diskelius. Pats virusas yra paleidžiamos programos dalis. Jis duoda nurodymą programai atlikti vieną ar kitą veiksmą. Paprastai šis procesas vyksta taip: programos vykdymas nutraukiamas, peršokama į užkrėstą dalį, įvykdomos viruso komandos ir sugrįžus į pradžią tęsiamas programos vykdymas. Nuo tada virusas pradeda veikti ir užkrečia kitus dokumentus. Dėl šios priežasties įsijungus asmeninį kompiuterį galima neberasti ir visų savo dokumenų. Vadinasi, reikalinga saugoti svarbiausių dokumentų kopijas keliose vietose.30
 
 

16 Virusas yra tyčia sukurta kompiuterinė programa, skirta įsiskverbti į kitą programą taip, kad paleidus pastarąją būtų paleidžiamas ir virusas, kuris savo ruožtu plinta užkrėsdamas ir kitas programas. Taip sugadinama programinė įranga.
17 alt.culture: hackers, http://www.altculture.com/.index/aentries/h/ hackers.html.
18 alt.culture: crack, http://www.altculture.com/.index/aentries/c/crack.html .
19 alt.culture: phone phreaks, http://www.altculture.com/.index/aentries/p/ phonexphre.html.
20 Alexa internet, http://www.alexa.com/company/inthenews/loc.html
21 Alexa internet, http://www.alexa.com/company/inthenews/loc.html.
23 Arpanetas (angl. arpanet) buvo sukurtas šaltojo karo metu 1969 metais JAV. ARPANET - PC Webopaedia Definition and Links http://webopedia.internet.com/TERM/A/ARPANET.html.
24 Bitnetas (angl. bitnet) iki įsigalint pasauliniams tinklams (www, world wide web) tarnavo JAV edukacinei sistemai. BITNET - PC Webopaedia Definition and Links, http://webopedia.internet.com/TERM/B/BITNET.html.
25 Interneto protokolais (IP) vadinamos įvairios tinklinės sistemos, tame tarpe ir populiarusis pasaulinis tinklas (www).
26 Olia Lialina - rusų kilmės tinklo meno atstovė, savo kūriniuose nevengianti naudoti programinės įrangos klaidų. http://www.teleportica.org/ http://www.teleportica.org.
27 cross the border, http://www.contrast.org/borders/abstract.html.
28 Panašiomis į virusus yra laikomos programos, kurios yra vadinamos 'kirminais' (ang. worms), 'trojos arkliais', 'metikais' (angl. dropers), 'bombomis', ir t.t.
29 Paprastai užkrečiamos yra 'paleidžiamosios' programos su .com arba .exe išplėtimais.
30 Parinkta pagal straipsnį 'Kaip veikia virusai', 'Naujoji komunikacija', Nr.3, 1999. Plačiau apie virusus - SARC - Virus Encyclopedia, http://www.symantec.com/avcenter/vinfodb.html.

^3. Skaitmeninių dokumentų saugojimas ir pasiekimas
 
 

^3.1 Skaitmeninių dokumentų saugojimo svarba

Skaitmeninės informacijos formos tampa vis didesne mūsų kultūrinio ir intelektualinio palikimo dalimi. Štai kaip šią situaciją apibūdina Paul Conway'us31:

'Vienu metu kultūrinio palikimo [...] šalininkai pakaitomis naudojo konservavimo, bei išsaugojimo terminus. Šiuo metu išsaugojimas yra viena iš pagrindinių savokų tiek politikai, tiek kitai veikimo formai kartu paėmus ir konservavimą. Saugojimas yra išteklių įsigyjimas, organizavimas, bei paskirstimas siekiant užkirsti kelią tolimesniam jų yrimui, taip pat siekiant atnaujinti tam tikrų medžiagų panaudojimą.'32

Kompiuterių panaudojimas keičia informacijos kūrimą, tvarkymą ir priėjimą prie jos. Ši technologija suteikia galimybę bet kuriuo metu lengvai kurti, tvarkyti, kopijuoti skaitmeninius dokumentus, ieškoti jų duomenų bankuose33, lengvai persiųsti ar pasiekti naudojant tinklus. Dėl šios priežasties skaitmeninė informacija tampa žymiai pranašesne lyginant su tradicinėje formoje (pvz. popieriuje) kaupiama medžiaga.

Vis tik skaitmeninių dokumentų saugojimas turi ir neigiamų pusių, ypač lyginant su spausdinamais popieriuje dokumentais. Michael Day'us34 išskiria du skaitmeninės informacijos saugojimo trūkumus:

'1. Skaitmeninių dokumentų saugojimas tiek magnetiniuose, tiek ir optiniuose diskuose yra pagrįstas santykinai greitu suįrimu.

2. Kompiuterinė ir programinė įrangos priklauso nuo technikos. Taigi, norint 'perskaityti' skaitmeninius dokumentus reikia pritaikytų tam kompiuterių. Gaila, tačiau kompiuterinė ir programinė įrangos greitai tampa nebenaudojamos.'35

Panašias išvadas daro ir kiti skaitmeninių dokumentų saugojimo teoretikai36. Taigi, net paprasčiausių tekstinių dokumentų (ASCII37) sunykimą gali sąlygoti technologijų senėjimas.

^3.2 Skaitmeninių dokumentų formatai

Paskutinį dešimtmetį išplitus internetui vis labiau ir labiau linkstama manyti, jog skaitmeninius dokumentus vis tik geriausia saugoti tokiais formatais38, kuriuos pripažįsta ir interneto programinė įranga. Be to, šių dokumentų dydį yra stengiamasi sumažinti iki maksimumo39. Tai yra svarbu dėl greitesnio dokumentų pasiekimo40, kurie yra nutolusiame kompiuteryje, be to mažesniam dokumentui patalpinti reikalinga mažesnė kompiuterio talpa. Labai svarbu pažymėti ir tai, jog dokumentus, pritaikytus peržiūrai internete lengvai 'supranta' ir kita programinė įranga. Taip iš dalies yra išvengiama skaitmeninės informacijos migracija41, pagrįsta dokumentų kopijavimu perkeliant juos iš vienos programinės įrangos į kitą. 

Ištisą dešimtmetį daug kalbų sukelia tikslas sukurti universalų saugojimo formatą, vadinamą UPF (angl. Universal Preservation Format). Šio formato sukūrimo esmė yra pagrįsta įvairių tipų dokumentų sąjunga. Tikimasi sukurti tokį formatą, kuris būtų visiškai nepriklausomas nuo kompiuterio operacinės sistemos42 programinės įrangos. UPF charakteristikoje apibrėžiamas kaip 'save-apibūdinantis' dokumentas. Jo turinyje turėtų būti ir visas dokumento techninis aprašymas, tam, kad bet kur ir bet kada kompiuterinė įranga galėtų jį interpretuoti taip, kaip jis ir buvo sudarytas43. Tokios rūšies dokumentas turėtų palengvinti 'konservuojančiųjų' darbą, bei visiškai panaikinti su dokumentų migracija susijusius nepatogumus. 

Didžiausi pasiekimai kuriant 'save-apibūdinantį' dokumentą vis tik pasiekti internetui pritaikytuose dokumentuose. Pradžią tokiems dokumentams davė hiperteksto kalbos (HTML), kuri naudojama aprašant interneto dokumentus, atsiradimas. Ši kalba yra pati paprasčiausia tekstinio dokumento (ASCII) forma. Kadangi HTML kalba skirta programavimui, joje naudojamos tam tikros komandos, pritaikytos interneto programinei įrangai44. Vienas svarbiausių pastarųjų metų atradimas 'save-apibūdinančių' dokumentų kategorijoje - tąsi kalba (angl. eXtencible Markup Language) arba XML. Ji skiriasi nuo HTML kalbos tuo, jog gali pati kompleksiškai sukurti arba naudoti jau sukurtus dokumentų pavyzdžius45. Kaip teigia Michael Day'us, XML dokumento dalies (angl. metadata) esmė - 'atkoduoti užkoduotus įrašus'46.

Vis tik šie dokumentai dar negali pretenduoti į universalią saugojimo formą (UPF dokumentą), todėl naudojamos įvairios papildomos programinės įrangos, sugebančios archyvuoti audio, video, grafinius, bei 3 matavimų (3D) dokumentus. Tai yra tokius dokumentus, kurie įmanomi apibėžti dvinare, vienetais ir nuliais koduota sistema, kuria ir pagrįstas skaitmeninės skaičiavimo mašinos darbas. Tokie dokumentai paprastai nėra aprašomi rankiniu būdu, bet juos sukompiliuoja pačios kompiuterinės programos. Tai labai plačiai plintančios JAVA programavimo kalba, leidžianti valdyti judantį vaizdą, bei gyvai audio ir video transliacijai pritaikyta 'Real'47, bei 'MP'48 produkcija. Vis dar labai plačiai naudojami grafinių vaizdų formatai JPEG (JPG), bei GIF, video vaizdų - MPEG, bei AVI, audio - MIDI, bei WAV formatai.

^3.3 Dokumentų pasiekimas portatyviniuose diskuose, bei internete

Vengiant aukščiau paminėtos skaitmeninių dokumentų migracijos yra siūlomos dvi galimybės (A, B), kaip galima saugoti tinklo meno kūrinį. A atveju skaitmeniniai dokumentai talpinami į optinius diskus, kuriuose yra įrašyta taip pat ir programinė įranga tiems darbams peržiūrėti (CD, CD-ROM, DVD, HD-ROM), B - viena iš interneto saugyklų (serverių). Abu atvejai būtų pakankamai patrauklūs, jei ne problemos su kuriomis susiduriame peržiūrint meno kūrinį.

Pirmuoju atveju kuo puikiausiai galima būtų išsaugoti tokius meno kūrinius, kurie ilgai49 tęsiasi laike ir tiesiogiai nesusiję su interneto teikiamais privalumais. Paprastai tokiais kūriniais yra laikomi audio, bei video dokumentai (angl. file). Vienintelis, tikrai opus klausimas būtų optinių diskų spartus senėjimas ir yrimas. Kaip pavyzdys būtų vieni iš nešiojamų kompiuterinių diskelių, kurie, prieš dešimtmetį dar buvę 'vieninteliai' nešiojami diskeliai, jau išnyko. Tai 5 colių magnetiniai diskeliai, kuriuos peržiūrėti šiuo metu yra praktiškai nebeįmanoma: išnyko tam pritaikyti kompiuteriai. Visiškai juos išstūmė kur kas mažesni ir patikimesni 1.44 megabaitų50 talpos, 3.5 colių magnetiniai diskeliai (angl. floppy disk). Tačiau ir šiuos diskelius sparčiai stumia iš rinkos 750 MB talpos optiniai kompaktiniai diskai (CD, CD-ROM), bei skaitmeniniai video diskai (DVD, DVD-ROM), sukurti saugoti video filmams, tačiau jie gali būti naudojami ir kitokiai skaitmeninei informacijai saugoti. Jie yra lygiai tokio pat dydžio kaip ir kompaktiniai diskai, tik jų talpa yra kur kas didesnė, šiuo metu (1999 metų pavasaris) siekianti net iki 17 GB.

Tačiau grįžkime prie portatyvių kompiuterinių diskų. Tilman Baumgaertel'is51, savo pranešime apie tinklo meno išsaugojimą jo paties kuruotame medijų Berlyno festivalyje 'Transmediale' (Berlin Media Festival Transmediale) yra nusiteikęs prieš nešiojamus kompiuterinius diskelius:

'Prasidėjus 'skaitmeninei revoliucijai', 'kompiuterių ekspertai' mums įrodinėjo, jog informacija išliks amžiams, kai tik bus išsaugota skaitmeniniame pavidale. Tačiau dabar mano kompiuteris nebegali perskaityti netgi 5 colių diskelių, kuriuose aš 'išsaugojau' savo magistro teorinį darbą'52

Taip pat reikia nepamiršti ir 3.5 colių magnetinių diskelių, kurie rinkoje pasirodė tik prieš keletą metų. Kompiuterius gaminanti kompanija 'Macintosh' neseniai labai didžiuodamasi pristatė savo paskutinį 1998 m. produktą - kompiuterį pavadinimu 'iMac'. Šis kompiuteris kaip žinia jau nebeturi populiarumu neprilygstančio 3.5 colių magnetinio diskelio skaitymo įrenginio. Tai duoda mums suprasti, jog technologijos vystosi akimirksniu, ir jog greitai mes nebenaudosime šių populiarių diskelių. Kalba eina tik apie 10 metų laiko tarpą. Tai yra ypatingai mažai. Optinių diskų (CD, CD-ROM, etc.) naudojimo laikas turėtų būti kiek ilgesnis, išsitęs galbūt iki kokių 30 metų, jei aišku nebus anksciau išrastos kur kas saugesnės ir patikimesnės skaitmeninių dokumentų saugojimo talpyklos. Patikimesnės, manoma, todėl, jog kompaktiniai diskai irgi nėra ilgalaikiai. Jie suyra ir tampa nebenaudotini per 10 metų su sąlyga, jei juos saugotum ir jei jiems nepakenktų įvairūs virusai. Tai aišku skamba labai netgi nepatraukliai, galima būtų netgi teigti, jog noras išsaugoti dokumentus skaitmeniniu pavidalu yra vien tik laiko švaistymas, nieko daugiau. Tačiau galimas dar vienas, kiek patrauklesnis nei portatyviniai diskai, būdas skaitmeninių dokumentų saugojimui. Tai - to paties interneto saugyklų panaudojimas.

Interneto panaudojimas skaitmeniniams dokumentams saugoti yra kur kas 'jaunesnis' reiškinys nei tų paties dokumentų saugojimas portatyviniuose diskuose. Jis pradėtas naudoti tik 1995 metais Brewster Kahle53 dėka, kuris tais pačiais metais įkūrė organizaciją, pavadintą 'Plataus pobūdžio informacijos serveriai' (WAIS, Wide Area Information Servers)54. Pats Brewster Kahle pakankamai populiariai apibrėžia WAIS ir internetinių duomenų archyvavimo atsiradimo priežastį:

'Aleksandrijos bibliotekoje sudegė ankstyvieji rankraščiai, dauguma spausdintų darbų neišliko, buvo išmesta ir daugelis ankstyvųjų filmų. Kol internetas nebuvo pripažintas dėl kaupiamų jame niekur anksčiau nespausdintų dokumentų, niekas ir nesistengė išsaugoti metų senumo medžiagos [nuo 1994 m. - aut. pastaba]. Ankstyviausių įvairaus pobūdžio duomenų istorija yra prarasta ir tik dalinai atgaminama iš fragmentiškų dokumentų.'55

Taip suarchyvuota medžiaga tampa kur kas saugesne, nei tų pačių dokumentų saugojimas portatyviuose diskuose dėl kelių priežasčių. Pirma, dokumentai lengvai pasiduoda migracijai, antra, dokumentų saugojimas viename iš interneto kompiuterių nereikalauja specialių bibliotekų ar archyvų kūrimo, trečia, nereikalinga speciali kompiuterinė įranga tiems dokumentams saugoti. Be to, dokumentas saugomas internete lengvai pasiekiamas iš bet kurios pasaulio vietos. Labai patrauklia duomenų saugojimo internete savybe galima būtų laikyti ir tai, jog juos įmanoma pasiekti netgi radio bangomis. Tuo tarpu portatyviniai diskai šių savybių neturi. Internete saugomas tinklo menas nepraranda vienos svarbiausių jo savybių - betarpiško komunikavimo galimybės. 
 
 

31 Paul Conway - Yale universiteto apsaugos katedros vedėjas.
32 Paul Conway, Preservation in the Digital World, 1998, http://www.clir.org/cpa/reports/conway2.
33 Duomenų bankais čia ir toliau laikysime bibliotekas, archyvus, muziejus, ir kitas panašias saugyklas, kuriose saugomi dokumentai skaitmeniniu pavidalu. 
34 Michael Day'us - Didžiosios Britanijos bibliotekos ir informacinių tinklų (UKOLN) skaitmeninių dokumentų tyrimo centro pareigūnas.
35 Extending metadata for digital preservation, http://www.ariadne.ac.uk/issue9/metadata/.
36 David'as Bearman'as teigia, jog skaitmeninių dokumentų nykimas priklauso nuo programinės įrangos, bei pačių kompiuterių senėjimo. Priklausomybę nuo programinės įrangos Avra Michelson, bei Jeff'as Rothenberg'as apibrėžia kaip 'elektroninius įrašus, kurie gali būti perskaitomi tik su tam tikra programine įranga'. Metadata Corner, http://www.ariadne.ac.uk/issue10/metadata/.
37 ASCII - skaitmeninės informacijos keitimo kodas pagal Amerikos standartą (angl. American Standard Code for Information Interchang). Juo kiekviena anglų abėcėlės raidė atitinka skaičių nuo 0 iki 127, pvz. M atitinka skaičius 77. ASCII - PC Webopaedia Definition and Links, http://webopedia.internet.com/TERM/A/ASCII.html.
38 Formatu čia ir toliau bus vadinama skaitmeninio dokumento rūšis, kurio peržiūrai reikalinga tam tikra programinė įranga.
39 Be abejo, 'maksimumas' čia yra labai sąlyginis, tačiau kaip pavyzdį galima palyginti spaudos dokumento formatą ir internetui pritaikytą formatą. Tarkime turint 1000 KB paveiksliuką TIFF formate, išsaugojus jį JPG formatu, kuris yra pritaikytas internetui gautųsi tik 1 KB. Taigi dokumento dydis sumažėja 1000 kartų.
40 Iš vieno atitolusio kompiuterio į kitą vidutiniško dydžio internetiniam dokumentui (iki 50 KB) perkelti reikia iki 30 s.
41 Preserving Digital Information, http://www.rlg.org/ArchTF/tfadi.challeng.htm
42 Opreracine sistema pagrįstas kompiuterio darbas. Šiuo metu (1999 m.) naudojamos operacinės sistemos yra šios: Windows (95, 98, NT), Mac, Unix, Linux, etc.
43 Teoriškai tai padaryti neturėtų būti labai sudėtinga dėl vienos priežasties - visi kompiuterio veikimo principai yra pagrįsti dvinare sistema, susidedančia iš vienetų ir nulių.
44 HTML dokumento kūrimui naudojama apie 200 komandų. Svarbiausios jų apibrėžia dokumento pradžią ir pabaigą (<HTML>,</HTML> ), pavadinimą (<TITLE>, </TITLE>), pagrindinės dalies pradžią ir pabaigą (<BODY>, </BODY>), turinio kėlimą į naują eilutę (<P>, <BR>). 
45 XML kalba kuria (dėl šios priežasties ji vadinama tąsia) tam tikras struktūras, tarp kurių AML (angl. Astronomical Markup Language), BSML (angl. Bioinformatic Sequence Markup Language), CDF (Microsoft's Channel Definition Format), SMIL (Synchronized Multimedia Integration Language). UPF User Requirements, http://info.wgbh.org/upf/pdfs/Strawman1.pdf.
46 RLG Working Group on Preservation Issues of Metadata, http://www.rlg.org/preserv/metaapp3.html.
47 RealNetworks - The Home of Streaming Media, http://www.real.com.
48 MP3.com: Free Music Downloads, Audio Software, Hardware, Genres, News, http://www.mp3.com.
49 Pavartota sąvoka ilgai čia yra labai sąlyginė dėl sparčiai kintančių standartų. 1999 metais į internetą talpinami netgi pilnametražiniai filmai. Tiesa jų kokybė yra apgailėtina.
50 petabaitas = 1 000 terabaitų (TB)
terabaitas = 1 000 gigabaitų (GB),
gigabaitas = 1 000 megabaitų (MB),
megabaitas = 1 000 kilobaitų (KB),
kilobaitas = 1 000 baitų.
Baitas (angl. byte) - informacijos kiekio vienetas. Jį sudaro gretimų (aštuonių, kai kada šešių) dvejetainių skilčių (bitų) grupė, kuria skaitmeninė skaičiavimo mašina, perduodama, saugodama ir apdorodama informacijos duomenis, operuoja kaip vienetu. Vienu aštuonių bitų baitu galima atvaizduoti vieną iš 256 galimų alfabetinių ir skaitmeninių simbolių arba du dešimtainius skaitmenis (Lietuviškoji tarybine enciklopedija, 1976 m. tomas 1, 569 psl.).
51 Tilman Baumgaertel (g. 1996.02.25 Vurtsburge, Vokietijoje) - interneto menininkas ir teoretikas.
52 Tilman Baumgaertel <nettime> Digital Decay, http://www.nettime.org/nettime.w3archive/199903/ msg00004.html.
53 Internet Archive . Brewster Kahle, http://www.archive.org/brewster.html.
54 Brewster Kahle . In Scientific American, http://www.archive.org/sciam_article.html.
55 Alexa Internet Donates Archive of the World Wide Web to Library of Congress, http://www.alexa.com/company/inthenews/loc.html.

^4. Tinklo meno restauravimo galimybė

Stebint tinklo meną internete, mes pastebime, kaip šis įgauna vertybinių bruožų: kuriasi virtualūs muziejai, stengiamasi apspręsti saugojimo ir įsigijimo galimybes. Viena iš opesnių ateities problemų turėtų būti ir nykstančio tinklo meno restauravimas, atnaujinimas, bei pritaikymas alternatyviai programinei įrangai. Kadangi tinklo meno restauracija dar nėra atliekama praktiškai59, o ir kalbama šia tema dar labai atsargiai, pabandysime pasamprotauti apie šios meno šakos restauravimo galimybes. Taip pat pasistengsime tai atlikti praktiškai pasitelkus Olės Lialinos darbą 'cross the border', bei Roko Dovydėno 'Jojimo mokyklą'.

Tinklo meno, kaip ir bet kurio kito vaizduojamojo meno 'prikėlimui' reikalinga surinkti kuo daugiau informacijos apie to kūrinio pradinę būklę. Kadangi pats tinklo menas nėra senas reiškinys tai padaryti nėra labai sudėtinga. 

Kūrinio atnaujinimas priklauso ir nuo to, kokia pasirenkama restauruojamo darbo veiksmų metodika. Ji priklauso nuo to, kokioje terpėje kurinys bus išsaugotas. Jei yra nusprendžiama naudoti portatyvinį diską (CD, CD-ROM, DVD), vertėtų remtis programine įranga, kuria naudojosi autorius, kurdamas meno produktą. Šiuo atveju tereikia išsaugoti ir pačią programinę įrangą tame pačiame portatyviniame diske.

Komplikuotesnis, bet tuo pačiu ir patrauklesnis restauruotino darbo patalpinimas tinkle, kuriam jis ir buvo pritaikytas. Čia išskirtinos trys tinklo meno grupės: 1. menas paremtas tekstu (ASCII), bei skaitmenine grafika, 2. menas paremtas audio, bei video formatais, ir 3. mišrus. Abu pastarieji yra labai komplikuoti. Neturint programinės įrangos, kuri galėtų iššifruoti turimą dokumento kodą, tampa neįmanoma atgaivinti ir sunykusio kūrinio. Tinklo meną, sukurtą tekstu ir grafika, atgaivinti turėtų būti šiek tiek paprasčiau dėl to, kad jis yra kompleksinis, t. y. sudarytas iš atskirų dalių ar dokumentų, kuriuos jungia ASCII programinių komandų seka.

Pats paprasčiausias tinklo meno pavyzdys gali būti sudarytas tik iš HTML dokumento. Tačiau jam pagyvinti dažnai naudojami programiniai intarpai. Iš jų verta paminėti skriptą60, java skriptą61, java62, bei VRML63 kalbas. Jų pagalba žiūrovas ne tik gali interaktyviai komunikuoti su skaitmenine mašina, ar kolega, bet ir pats tapti kūrinio bendraautoriumi. Visos šios programavimo kalbos yra pagrįstos tekstu. Taigi, norint juos restauruoti ar pritaikyti naujasnei programinei įrangai, reikalingas ir tų kalbų žinojimas. Priklausomai nuo šių dokumentų sudėtingumo ir netekimų, restauruojamam (atnaujinamam) darbui gali būti pritaikyta ir metodika, nesusijusi su šių darbų programine kalba. 

^4.1 Olės Lialinos 'Cross the border'

Olės Lialinos 'cross the border' yra parašytas pačia paprasčiausia HTML kalba, joje nenaudojami nei java skriptų intarpai, nei java programavimo kalba. Tačiau vis tik šis darbas statiškas nebuvo. Priežastis,- Netscape Navigator 3.0 programinės įrangos netikslumai, savotiškai interpretavę autorės programavimo kalboje paliktas klaidas:

'[...] <center> <table border=0 width=500> <td width=100> <table border=2 bgcolor=red> <td align=left> <table border=2 bgcolor=green> <td width=5> <nobr> <a href=./engl/inform.html>C R O S S</a> </nobr> </td> </table> </td> </table></td> <td width=100> <table border=2 bgcolor=red> <td> <table border=2 bgcolor=green> <td width=5 align=left> <nobr> <a href=./engl/stow.html>T H E</a> </nobr> </td> </table> </td> </table> </td> <td width=100><table border=2 bgcolor=red> <td> <table border=2 bgcolor=green> <td width=5 align=left> <nobr> <a href=./engl/coyote.html>B O R D E R</a> </nobr> </td> </table> </td> </table></td> </table> </center>[...]'64

Šiame dokumento dalies aprašyme nėra nuorodos nei į vieną grafinį vaizdą65, tačiau virpčiojantys užrašai turėjo palikti panašų įspūdį. Šią dokumento dalį interneto naršyklė rodo taip (3 pav.):
C R O S S
T H E
B O R D E R

3 pav. Naudojant Netscape Navigator 3.0 naršyklę Olės Lialinos 'cross the border' darbo pavyzdyje užrašai 'C R O S S', 'T H E' ir 'B O R D E R' turėtų šokinėti

Siekiant pritaikyti Olės Lialinos darbą kitai programinei įrangai, nei jis buvo sukurtas, bus naudojami animacinės grafikos (4 pav.) pavyzdžiai. Atnaujintą darbą sudarys keturi skirtingi dokumentai: abstract.html, cross.gif, the.gif ir border.gif. Lygiagreti Olės Lialinos abstract.html dokumento aprašo dalis sutrumpės:

'[...] <center> <table border=0 width=500> <tr> <td> <nobr> <a href=./engl/inform.html><img src=cross.gif border=0></a><a href=./engl/stow.html><img src=cross.gif border=0></a><a href=./engl/coyote.html><img src=cross.gif border=0></a></nobr> </td></tr></table> </center>[...]'66

4 pav. Judantys grafiniai piešiniai Olės Lialinos darbui 'cross the border'. Pilna darbo versija - http://www.o-o.lt/mi_ga/tms/abstract.html

Nors ir buvo pakeista autorės naudota programavimo kalba, tačiau pritaikyta metodika palieka panašų įspudį dokumento, kuris turėtų būti stebimas su Netscape Navigator 3.0 programine įranga. 

^4.2 Roko Dovydėno 'Jojimo Mokykla'

Automatinis reklaminių skelbimų talpinimas į interneto dokumentus, be abejo, yra dažniausiai sutinkamas reiškinys. Šia 'paslaugą' teikia komercinės struktūros, vienaip ar kitaip leidžiančios naudotis jų sukurtu produktu. Paprastai tai fizinė vieta viename iš interneto serverių ir/arba programinė įranga.

Nemokamų interneto paslaugų pasekmė - pasikeitęs Roko Dovydėno tinklo meno projekto 'Jojimo mokykla'67 interfeisas. Siekiant susigrąžinti pirminę sugadinto interneto dokumento būklę, belieka tik perkelti dokumentą į alternatyvią vietą, prieš tai 'išvalius' niekam tikusius reklaminius intarpus68.

59 Pasauliniai konservavimo-restauravimo centrai, tokie kaip CHIN (Canadian Heritage Information Network), AIC (American Institute for Conservation), ICOMOS (International Council on Monuments and Sites), ICCROM (International Centre for the Study of the Preservation and the Restoration of Cultural Property), GCI (Getty Conservation Institute), etc. šios galimybės net neįvardina.
60 Skriptas (angl. script) - dokumentas komandų, kurios gali vykdytis pačios, be kieno nors (angl. user) pagalbos. script - PC Webopaedia Definition and Links, http://webopedia.internet.com/TERM/s/script.html.
61 Java skriptas (angl. java script) - skriptų rašymo kalba, naudojama interaktyviems, dažnai dinaminiems interneto puslapiams. JavaScript - PC Webopaedia Definition and Links, http://webopedia.internet.com/TERM/J/JavaScript.html.
62 Java - aukšta programinė kalba interneto puslapiams kurti. Dažnai ji orientuota į objektą, panaši į c++ programavimo kalbą, .java formatas kompiliuojamas į .class formatą, kuris vėliau gali būti paleidžiamas java kalbos interpretatoriaus. 2 pav. matyti kubas, suprogramuotas java kalba. Java - PC Webopaedia Definition and Links, http://webopedia.internet.com/TERM/J/Java.html.
63 VRML (angl. Virtual Reality Modeling Language) kalba naudojama 3 matavimų interneto puslapiams kurti. VRML - PC Webopaedia Definition and Links, http://webopedia.internet.com/TERM/V/VRML.html.
64 cross the border, http://www.contrast.org/borders/abstract.html.
65 Paprastai HTML kalboje naudojami JPG (JPEG) ir GIF grafiniai formatai. Kadangi programinė HTML dokumento kalba yra pagrįsta tik tekstu, jis negali turėti grafinių vaizdų. Šios rūšies dokumentų vieta nurodoma komanda <img src=skaitmeninės_grafikos.formatas>
66 cross the border, http://www.o-o.lt/mi_ga/tms/abstract.html.
67 Roko Dovydėno 'Jojimo mokykla', http://members.spree.com/sip/rctrl/index.html.
68 Roko Dovydėno 'Jojimo mokykla' (pirminė versija), http://www.o-o.lt/mi_ga/tms/rctrl.

^5. Pabaiga

Mažai tikėtina, jog tinklo meno pavyzdžių likimas neištiks toks, koks ištiko Olės Lialinos, Roko Dovydėno ar daugelio kitų autorių darbus. Tačiau vis tik reikia griebtis atitinkamų saugos priemonių. Tai - kultūros dalis. 
 
 

^6. Literatūra:
  • Alexa internet, href=http://www.alexa.com.
  • alt.culture, http://www.altculture.com.
  • Ariadne, http://www.ariadne.ac.uk.
  • Be pavadinimo, http://www.nettime.org.
  • CNET.com - CNET Y2K.com, http://www.y2k.com.
  • Conservation OnLine, http://palimpsest.stanford.edu.
  • cross the border, http://www.contrast.org/borders.
  • D I S K   D E F R A G M E N T E R, http://www.o-o.lt/mi_ga.
  • Getty Center - Getty Museum, http://www.getty.edu.
  • Home Page, http://www.iccrom.org.
  • http://www.teleportica.org/ http://www.teleportica.org.
  • ICOMOS International Council on Monuments and Sites, http://www.icomos.org.
  • Internet - History, http://tdi.uregina.ca/~ursc/internet.
  • Library of Congress Home Page, http://www.loc.gov.
  • Neil Randall Kaip veikia virusai, Naujoji komunikacija, Nr.3, 1999.
  • Research Libraries Group, http://www.rlg.org.
  • Roko Dovydėno 'Jojimo mokykla', http://members.spree.com/sip/rctrl/index.html.
  • The Internet Archive, http://www.archive.org.
  • t h i s - i s - m e t a m u t e, http://www.metamute.com.
  • UPF Home, http://info.wgbh.org/upf.
  • Webopedia home page, http://www.pcwebopedia.com.
  • Welcome to Encyclopædia Britannica Online, http://www.eb.com.
  • Welcome to the Council on Library and Information Resources, http://www.clir.org.

  •